rupūžė


rupūžė
rùpūžė sf. (1) Sch123, Nm, Pv, Krč, rupū̃žė (2) Smal, , Brsl, Dgč, Klt, Kvr, rupùžė (2) Rdš, Knv, rupūžė̃ (3b) K, Erž, Žvr, Gs, Rdm 1. M, E zool. beuodegių būrio varliagyvis ruplėta nuodinga oda (Bufo): Rùpūžę darže radau Žvr. Rùpūžė knisa kai kurmis Gdr. Rupū̃žė priskaria in karvę ir žinda Dv. Krupota rupū̃žė Šlčn. Rupūžė̃ raina KI716. Paprastoji rupūžė (B. vulgaris) S.Mast. Žalioji rupūžė (B. viridis) S.Mast. Pilkoji rupūžė (B. bufo) . Rupūžės vainikas yra akmeniukas rumbuotas ant galvos tarp ragiukų J. Buvo tikima, jog išdžiovinta arba išvirta rupūžė apsauganti nuo blogų akių ir nuo difterijos MLTEII341. Rupū̃žė prieš lietų labai gražiai gieda – laibu balseliu, liežuvį paspaudus Šl. Jei rupūžė roplinėja pavakary, tai rytoj bus lietaus Tr. Dievo gėrybės, žemės blogybės, rupū̃žė nuskusta, tegu bus karvė nekąsta (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Leido jumpi kirmėles … ir varles (skliausteliuose viršuje rupūžes) BBPs78,45. Jei užmuši rupūžę, velnias verkia, jei varlę ar driežą, saulė verkia LTR(Nj). Sako, rupūžė – liekvarsta Švnč. Kad gerklę skauda, reikia rupūžė̃lės dėt Rz. ^ Ir pučias kaip rupūžė an velėnos Ob. Mirksi kaip rupūžė kruopose Sml. Vargsta kaip rupūžė̃ molyje . Da baras kaip rùpūžė, iš po akmenio išlindus Brž. 2. scom. NdŽ nenaudėlis, bjaurybė (keikiant): Išvytau rùpūžę iš namų! Klvr. Tas rupūžė ir mano bernioką suėdė! Skp. Na, tu žiūrėk, rupūže! K.Bor. Nelįsk, rùpūže, tuoj gauni į snukį! Dkš. Tu, mergytė rupūžýtė, atsitrauk nuo manęs JD632. | Ale gi i graži, rupūžiùkė! (juok.) Sml. 3. Vyž, Kl, Žml toks keiksmas: Tik praveria burną, i pasipila rùpūžės eiliom Ps. Nusikeikti rupūže yra baisi nuodėmė J.Jabl. Ot, rùpūže, niekaip negal nukirst to uosio! Skrb. Jug i vėžiu nesirgo nė vienas, o daba, rùpūže, visi parsiėdę visokių velnių Jdr. Sako, gyvulys proto neturia. Turia, rùpuže, kad i mažiukas Jrb. | Algio mergos gražumas, rupūžýte mieliausia! Sml. Rupūžė kerpamoji! LTR(Plng). Ei tu, rugienų rupūžė! LTR(Lks). Ak tu, pupų rupūže! Dr. Tu deivaičių rupūžė B355.
◊ rùpūžes dė́ti keikti, vadinti rupūže: Ar tu matai, kaip rùpūžes dẽda? Krž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • rupūžė — rùpūžė dkt. Rùpūžės rėplinėja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • jūrų rupūžė — jūrų rùpūžė Jūrų rùpūžės papli̇̀tusios Atlánto šiauri̇̀nėje dalyjè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • jūrų rupūžė — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Cyclopterus lumpus angl. bean; cock paddle; henfish; lumpfish; lumpsucker; sea hen rus. пинагор; рыба воробей ryšiai: platesnis terminas – jūrų rupūžės …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • rupūželka — ×rupūželka (hibr.) sf. (1) pasiutėlė: Ak tu, rupūželka, ko siunti!? Rdn. | Tokia viena rupūželka (vištikė) pražuvo, i gan Krš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rupūžėlė — rupūžė̃lė sf. (2) 1. NdŽ maža, jauna rupūžė. 2. zool. kvarklys (Bombinator): Rupūžėlė raudonpilvė (B. igneus) E. 3. NdŽ toks keiksmas: Rupūžẽlė, še kaušelį! Ll. O tu, miela rupūžėle, kaip žavu! sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rupūžentis — rupūžentis, ẽnasi, ẽnosi menk. prastai rengtis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rupūžėjimas — sm. (1) → rupūžėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rupūžėti — rupūžėti, ėja, ėjo intr. menk. darytis išpuikusiam, pasileidusiam …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rupkė — rùpkė sf. (2) NdŽ, Ss, Kair, Grd, Kv, rupkė̃ (4) LKKIII162(Jrb); Kos138 1. rupūžė, pamatinė: Po padlagums brežėdavo rùpkės Erž. Gerai dar, ka rùpkės nelando LKT110(Kltn). Rùpkė po pamatu palindo Vlkv. Rùpkės giriose tokios didelės Plv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language